KAS YRA SMURTAS? 

Smurtas - tai pavojingas reiškinys, kurio dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti.

Smurtas prieš vaikus: tai vaiko nepriežiūra, visos seksualinės prievartos apraiškos, fizinė ir(ar) emocinė prievarta, veiksmai kurie sukelia psichologinį ir fizinį skausmą.

Smurtas įvyksta tada, kai stiprus silpnesniojo atžvilgiu rodo savo pranašumą. Kartais smurto prieš vaikus atvejai šeimoje linkę kartotis, tai nėra išskirtinių aplinkybių sutapimas (nors tėvai tai aiškina būtent taip).
Smurtas prieš vaiką yra bet koks fizinis bei emocinis jo įskaudinimas, seksualinė prievarta, nesirūpinimas vaiku, galintis sukelti ligą. Taip pat, vaikas, būdamas smurto šeimoje liudininkas, tampa nuskriaustu vaiku, taip pat, kaip ir smurtą patyręs vaikas.

Smurto prieš vaikus formos:

Emocinis - kai vaikas menkinamas, žeminamas, jam grasinama, apribojama jo laisvė, iš jo tyčiojamasi, ant jo rėkiama, nepaisoma jo jausmų ir pan.;

Fizinis - kai naudojama fizinė jėga, ir tuo būdu žalojama vaiko sveikata;

Seksualinis - kai vaikai ar paaugliai įtraukiami į seksualinę veiklą, kuriai jie nesubrendę, nesugeba tinkamai reaguoti, kai siekiama iš to pasipelnyti, kai tvirkintojas siekia tenkinti savo seksualinius poreikius ir kt.

 KAS TAI YRA EMOCINIS SMURTAS? 

EMOCINIS (PSICHOLOGINIS) SMURTAS

Tai pati dažniausiai pasitaikanti ir sunkiaiidentifikuojama smurto rūšis. Emociniam smurtui priskiriama:

* žeminimas, niekinimas, kritikavimas

* vaiko terorizavimas (gąsdinimas)

* nuolatinis blogos savijautos sukėlimas

* vertimas jaustis kaltu

* parodymas, kad jis nemylimas, nepageidaujamas

* verbalinė prievarta (tyčiojimasis iš vaiko, barimas, rėkimas, niekinami epitetai)

* suaugusiojo manipuliavimas siekiant sau naudos ar savo saugumo

* vaiko izoliavimas (nesudaromos sąlygos bendrauti su kitais)

* vaiko nesiklausymas

* vaiko jausmų ignoravimas (neatsižvelgimas į vaiko poreikius)

 Vaikui kyla savęs nevertumo jausmas, užkertamas kelias pilnaverčiam vystymuisi. Psichologinis smurtas nėra traktuojamas kaip nusikaltimas.

FIZINIS SMURTAS

FIZINIS SMURTAS - fizinis vaiko žalojimas. Fizinį smurtą vaikas gali patirti iš: artimųjų (mamos, tėvo, brolio/sesers, senelių, globėjų), pašalinių, bendraamžių. Tai yra neatsitiktinė trauma, kuri gali būti vertinama kaip:

lengva (keletas įdrėskimų, įbrėžimų, įpjovimų)

vidutinė (daug subraižymų, nežymūs nudegimai, vienas lūžis)

stipri (dideli nudegimai, CNS pažeidimai, daugybiniai lūžiai ar kita gyvybei pavojinga trauma).

žiauri (mirtis kaip smurto pasekmė).

PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS DĖL KURIŲ MUŠAMI VAIKAI 

• Mušami dėl to, kad tėvai patys turėdami rimtų psichologinių problemų, nesugeba išlikti ramūs ir atlaikyti vaiko isterijų.
• Patys nepatyrę tėvų meilės, tėvai tikisi tos meilės iš savo vaikų - jie nepakenčia, kai vaikai verkia, nes tai primena jiems jų pačių nelaimingą vaikystę.
• Mušami judrūs, nepaklusnūs vaikai.
• Mušami, kai prieštarauja ir nevykdo paliepimų, "daryk taip, o ne kitaip", ypač kai reikalavimai yra per dideli ir vaikui neįvykdomi.
• Mušami šeimose, kuriose  būdinga aukšta tarpusavio santykių įtampa.
• Mušami šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu.
• Muša tėvai, kuriuos vaikystėje mušdavo jų tėvai, jie laikosi "tradicinių auklėjimo metodų“.
• Fizinį smurtą paprastai taiko tėvai, kurie bendrai vertina bausmes ir siekia kontrolės veiksmų pagalba.

FIZINIO SMURTO POVEIKIS

Visi vaikai myli savo tėvus ir dėl vaikams būdingo egocentriškumo net mušami galvoja, kad jie patys kalti dėl to, kad juos muša. Vaikai dažniausiai vengia apie tai kalbėti ir transformuoja vidinį pyktį dviem kryptimis:

į save – tada neretai pasireiškia depresija;

į išorę – vaikai tampa agresyvūs, atsiranda elgesio problemos;

Skriaudžiamiems vaikams kyla grėsmė būti aukomis arba skriaudėjais visą gyvenimą

SMURTO POVEIKIS VAIKAMS, PAGAL AMŽIŲ

Ikimokyklinio amžiaus vaikai

Mušamiems ikimokyklinio amžiaus vaikams būdingos įvairios baimės, psichosomatinės problemos: miego sutrikimai, pilvo, galvos skausmai bei elgesio problemos. Jei baimės išraiška labai stipri,  kenčia mąstymas, kuris tampa chaotiškas, nenuoseklus arba prislopintas. Vaikas tampa susikaustęs, viską kas nauja vertina

labai įtariai. Kuo ilgiau veikia baimė, tuo labiau kenčia pažintinė sfera. Sutrinka kalba, gali atsirasti įvairių mikčiojimo, logofobijos reiškinių. Atsiranda įvairių miego sutrikimų:

• vaikai sunkiai užmiega, jaučiasi saugiai tik tada, kai užmiegant kas nors būna šalia.
• sutrinka miego kokybė, jis tampa paviršutinis, neramus, miegant dažnai pabundama, kalbama, dejuojama, kamuoja baisūs sapnai. Naktiniai košmarai, kurių metu vaikas šoka iš lovos išsigandęs, išplėtęs akis, rėkdamas, nori bėgti, tai trunka 2-3 min., vėliau jis užmiega ir ryte nieko neprisimena
• naktinis šlapinimasis.

Patyrusių fizinę  prievartą vaikų požymiai :

• sustingęs žvilgsnis, tarsi laukimas, kad jį kažkas muš ar užgaus.
• nesugebėjimas išbūti ramiai: svyravimas, nesugebėjimas nustoti kalbėti, plepumas.
• stipri reakcija prisilietus.

Mokyklinio amžiaus vaikai

Smurtą patiriantiems mokyklinio amžiaus vaikams būdinga:  elgesio problemos, mokymosi problemos, keistas elgesys, bendravimo problemos, žema savivertė („man neišeis“).

Dažniausiai pasireiškia protesto reakcijos, kurios gali būti:

• aktyvios – pasireiškia vaiko elgesio problemomis.
• pasyvios - bandymas išsilaisvinti iš sudėtingos situacijos - bėgimas iš mokyklos, iš namų, atsisakymas valgyti, naktinis šlapinimasis. Gali atsirasti imitavimas (mėgdžiojimas) - reikšminga charakterio  bei asmenybės formavimosi reakcija, nes ji skatina asocialaus elgesio pradžią, ankstyvą rūkymą, girtavimą.

Paaugliai

Paauglystės amžius - pats sunkiausias ir sudėtingiausias iš visų amžiaus tarpsnių. Smurtas šiame amžiaus tarpsnyje dar labiau apsunkina paauglystę.

Pasireiškia šios elgesio sutrikimo formos:

• antidisciplinarinis elgesys - paauglio veikla nukreipta prieš mokyklos tvarką, reikalavimus.
• asocialus elgesys (rūkymas, girtavimas, narkotikų bandymas).
• aelinkventiškas elgesys (valkatavimas, vagiliavimas, prievartavimas).
• autoagresyvus elgesys (savęs žalojimas, suicidiniai bandymai).

SEKSUALINIS SMURTAS

Seksualinis smurtas – tai vaikų ir paauglių įtraukimas į seksualinę veiklą, kurios jie ne visai supranta, į kurią nesugeba tinkamai reaguoti, kai tvirkintojas siekia lytinio pasitenkinimo.

SEKSUALINIO SMURTO POVEIKIS VAIKUI

Vaikas gali galvoti, kad tai normalu, jam patinka, kad tai yra tarsi paslaptis tarp jo ir suaugusiojo, kad yra privilegija jam šitaip elgtis. “Tai mūsų paslaptis, niekas neturi to žinoti”. Bet tuo pačiu vaikas patiria kaltės jausmą ir nori, kad tai nutrūktų. Seksualinį smurtą patyrę vaikai kartais turi poreikį dažnai praustis, lyg galėtų tai nusiplauti. Kiti pradeda tikėti savo blogumu, kaltinti save dėl to, kas vyksta. Daugelis vaikų pasako apie tai arba bando pasakyti, tačiau jais niekas netiki, mano, kad vaikai išsigalvoja. Vaikai, kurie bijo papasakoti apie tai, gali užduoti įvairius klausimus, kalbėti užuominomis.

                      Dėl prievartos sugriaunamas vaiko pasitikėjimas žmonėmis, jis yra priverstas subręsti seksualiai per anksti, kartais ima nekęsti savęs. Dažnai būna izoliuotas, neturintis draugų vaikas, su baimėmis. Dažnai mokykloje prisiima aukos vaidmenį, dažnai stebima baimė eiti miegoti, emociškai elgiasi kaip jaunesnis pagal amžių vaikas, savo pokalbiuose parodo žinias apie seksualumą, kurios yra nebūdingos jo amžiui.  

SEKSUALINIO SMURTO SIMPTOMAI

Fiziniai - Somatiniai:

• vaikščiojimo, sėdėjimo, koordinacijos sutrikimai;
• genitaliniai ar analiniai sužeidimai (patinimai, kraujavimai);
• šlapinimasis ar tuštinimasis į drabužius (nevalingas) būdingas mažiems vaikams;
• venerinės ligos;
• genitaliniai skausmai ir niežulys;
• masturbacija;
• apetito sumažėjimas ar staigus padidėjimas (ar kiti valgio sutrikimai) būdingi paauglėms;
• pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą,vartymasis, košmarai, baimė miegoti vienam, nenoras miegoti tamsoje, nuovargis klasėje) būdingi mažiems vaikams;
• neseniai atsiradę somatiniai negalavimai, ypač (pilvo skausmai) būdingi mažiems vaikams;
• nemalonus kvapas (nesirūpina asmens higiena).

Elgesio ir nuotaikų problemos:

• emocijų ir nuotaikų svyravimas nuo vieno iki kito kraštutinumo;
• konkretaus asmens, vietos baimė (jei vaikas bijo pasilikti vienas su kuo nors,-išsiaiškinkite kodėl);
• staigus nusistatymas prieš ką nors, pvz., prieš vieną iš tėvų;
• nenustygimas vietoje;
• elgesys ne pagal amžių (kaip suaugusiojo);
• vaikiškas elgesys ( kabinasi į suaugusius, čiulpia nykštį) būdingas paaugliams;
• dažnas bėgimas iš pamokų, vengimas fiz. lavinimo pamokų;
• sunkumai mokytis;
• emocinis labilumas: dažna nuotaikų kaita, greitas susierzinimas, kantrybės stoka;
• netinkamais būdais rodomas prieraišumas suaugusiems (genitalijų glamonėjimas, erotiški bučiniai);
• savo kūno gėdinimasis (nenoras persirengti fiz. lavinimo pamokose);
• priešiškumas ir agresyvumas suaugusiems ar kitos lyties asmenims;
• atsiribojimas nuo bendraamžių (vengimas tiesioginių kontaktų);
• perdėtas domėjimasis žmonių ir gyvūnų seksualiniu gyvenimu;
• ankstyvi pagal amžių seksualiniai žaidimai.

KODĖL VAIKAI NEPASAKOJA APIE SEKSUALINĮ SMURTĄ ?

Daug vaikų ilgai kenčia seksualinę prievartą nes:

• bijo, kad jais nepatikės;
• galvoja, kad  jie patys kalti;
• bijo prievartautojo keršto, grasinimų (kad šeima iširs, kad tėtis sės į kalėjimą);
• gali bandyti ginti prievartautoją, nes jį myli.
• vaikai gali nežinoti kaip papasakoti. Jie gali nerasti tinkamų žodžių ar labai miglotai nupasakoti situaciją ( dėdė Jonas turi labai juokingas kelnaites);
• vaikai gali nežinoti, kas tai yra seksualinė prievarta, todėl nemano, kad kas nors kitas turėtų apie tai žinoti;
• kai kurie vaikai bijo bendraamžių reakcijos - būti išskirti, išjuokti, ar prarasti populiarumą);
• vaikai gėdijasi pasakyti apie tai, ypač oficialiems pareigūnams;
• nežino kam galėtų pasakyti
• prievartautojas liepia vaikui viską laikyti paslaptyje;
• vaikas neranda tinkamo laiko ar galimybės pasakyti;

KODĖL VAIKAI RYŽTASI PAPASAKOTI APIE SEKSUALINĮ SMURTĄ?

• Prievartos epizodai dažnėja ar keičiasi jos pobūdis;
• vaikas gauna informacijos apie seksualinės prievartos  prevenciją ir išsiaiškina, kad tai, kas su juo daroma, yra bloga ( kaltas yra prievartautojas), kad apie tai reikia reikia pasakyti;
• jei prievartautojas liepia vaikui viską laikyti paslaptyje, vaikas gali pasigirti tuo ar pasidalinti paslaptimi su geriausiu draugu, kuris po to pasako kitiems;
• jei vaiko jaunesnysis brolis ar sesuo sulaukė amžiaus, kurio būdamas pirmą kartą patyrė seks. prievartą, jis nenori, kad broliui ar seseriai atsitiktų tas pats;
• vaikas sulaukia paauglystės, mergaitė bijo pastoti, bijo pastoti, nekenčia prievartautojo mėginimų kontroliuoti jos/ jo gyvenimą, santykius su draugais ir pan.
• vaikas sutinka suaugusįjį, kuriuo pasitiki;
• vaikui kyla šlapimo organų infekcija ar kita medicininė problema, dėl kurios jis kreipiasi į medikus.

 Parengė: psichologės  Daiva Jokubauskienė

Ieva Šidlauskaitė - Stripeikienė

2009 m. rugsėjis