DEPRESIJA  TAI  LIGA, KURI VEIKIA JŪSŲ MINTIS, JAUSMUS, FIZINĘ SVEIKATĄ IR ELGESĮ.

DEPRESIJA yra gilus ir ilgalaikis išgyvenimas,  - emocinė išraiška, išeinanti už paprasto liūdesio ribų. Lydima mąstymo, elgesio ir biologinių funkcijų sutrikimų, kurie tampa daugiau ar mažiau autonomiški nuo bet kokių išgyvenimų, davusių jiems pradžią.

Paplitimas

Depresija - viena dažniausių būklių, su kuriomis susiduria gydytojai. Bet kuriame amžiaus tarpsnyje 9-20 proc. visų   žmonių turi mažiausiai keletą depresijos simptomų, o 4-6 proc. pasireiškia išsamus klinikinis depresijos vaizdas. Moterys serga du kartus dažniau negu vyrai.

• Depresija pagyvenusiems žmonėms stebima gana dažnai. Dažniausiai  išryškėja 55-65 m. vyrams ir 50-60 m. moterims.
• Nepriklausomai nuo anksčiau buvusių neurotinių ir psichinių simptomų, depresija visuomet išsivysto po kokio nors traumuojančio įvykio (netektys: liūdesys dėl mirusio artimo žmogaus, išsiskyrimas su vaikais, socialinės padėties netekimas, darbo netekimas, sutuoktinio liga).

Kas sukelia depresiją?

• paveldimumas;
• ilgalaikės somatinės (kūno) ligos;
• intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai (paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė);
• piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais;
• socialiniai faktoriai (staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai: išėjimas į pensiją, bedarbystė,   emigracija);
• ilgalaikiai ar ūmūs psichologiniai pergyvenimai (stresai): mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos;
• ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (širdies infarktas, smegenų insultas).

Kokie depresijos atpažinimo simptomai?

Jei Jūs patyrėte vienu metu 5 ar daugiau iš šių simptomų, ir jeigu ši būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites didelė tikimybė, kad Jūs susirgote depresija ir Jums būtina kreiptis į gydytoją.

• gilus liūdesys, nusivylimas, beviltiškumo jausmas;
• prarandamas gyvenimo džiaugsmas, nebedžiugina veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą (darbas, hobis, sportas, draugai, seksas);
• baimė ir nerimas. Vargina didžiulė įtampa ir nerimas, daug labiau nei įprastai rūpinimąsi įvairiais kasdieniniais reikalais bei savo kūno sveikata;
• menkavertiškumo jausmas. Užplūsta neigiamos mintys, savęs nuvertinimo, kaltės jausmas. Kartais geriausia išeitimi atrodo išėjimas iš šio gyvenimo.
• sumažėjęs ar padidėjąs apetitas, svoris;
• miego sutrikimai. Sunku užmigti, blogas nakties miegas, ankstyvas prabudimas arba per didelis mieguistumas;
• nuovargis ir kūno sąstingis. Sunku atlikti net paprasčiausius dalykus, pirmiausia - ką nors pradėti! Jaučiamas tarsi paralyžius ir kūne, ir sieloje. Atrodo, kad nei mintys, nei raumenys neklauso.
• susikaupimo stoka. Sunku sutelkti mintis, priimti net ir paprasčiausius sprendimus, planuoti savo veiklą;

Specialistai išskiria aštuonias labiausiai paplitusias moterų depresijos rūšis:

Pogimdyvinė

• Trunka kelis mėnesius po gimdymo. Ji atsiranda dėl staigaus gyvenimo būdo pasikeitimo, nuolatinės priklausomybės nuo kito žmogaus ir padidėjusios atsakomybės jausmo. Jaunai mamai dažnai būna sunku įprasti prie naujo statuso.
• Neverta stengtis pergalėti save ir vaidinti mylinčią mamą. Visiškai normalu, kad kol kas nieko nejaučiate savo kūdikiui. Dabar jums būtina priprasti prie permainų bei naujo gyvenimo. Ilgainiui išmoksite būti labai gera mama. Neatsisakykite giminaičių siūlomos paramos. Po gimdymo jums reikia laiko atsigauti.

Amžiaus

• Ja serga klimakterinio amžiaus moterys. Tuo periodu labai pakinta organizmo hormonų balansas, menopauzė irgi daro neigiamą poveikį.
• Klimaksas dar nereiškia, kad atėjo senatvė. Be jūsų, niekas nežino, kokius pasikeitimus patiriate. Menstruacijų nebebuvimas dar ne tragedija. Todėl stenkitės nekeisti gyvenimo būdo. Nepamirškite ir hormonų terapijos galimybės, tik būtinai pasitarkite su gydytoju.

 Kasmėnesinė

• Ji dar vadinama priešmenstruacinė. Depresija gali pasireikšti ir prieš menstruacijas, ir per jas arba po jų, viskas priklauso nuo organizmo.
•  Niekur nuo jos nesidėsite. Veikiausiai jau pastebėjote, kuriomis dienomis sunkiausia susivaldyti. Pasistenkite tuo metu nepersidirbti, nieko svarbaus neplanuoti ir, jei tik yra galimybė, pabūti namie. Neprošal būtų pasikonsultuoti su ginekologu - gal reikalinga hormonų terapija ar vitaminų kursas.

 Išsekimo

• Dar vadinama lėtinio nuovargio depresija. Atsiranda pervertinus savo jėgas ir dėl per didelės atsakomybės dėl prisiimtų įsipareigojimų. Jei nederinsite darbo ir poilsio, ateis metas, kai nebegalėsite atlikti darbų ir dėl to dar labiau kankinsitės.
• Jums būtinas visavertis poilsis. Viena diena - ne išeitis. Pailsėti reikia ne vien fiziškai, bet ir morališkai. Po atostogų stenkitės nepažeisti dienos režimo ir nepradėkite dirbti kaip išprotėjusi. Išmokite realiai vertinti savo jėgas.

 Reaktyvinė

• Arba, kaip ją vadina, praradimo depresija. Ją sukelia artimųjų mirtis. Daugeliui atrodo, kad jie prieš artimajam mirštant buvo su juo susipykę, padarę jam ką nors negera ir nespėjo gauti atleidimo. Sunkesniais atvejais žmogus laiko save tiesiogiai ar netiesiogiai kaltu dėl artimojo mirties.
• Pasistenkite suprasti, kad mirtis - natūralus ir neišvengiamas procesas. Ją būtina suvokti kaip būtinybę. Neslėpkite emocijų, verkite, rėkite, jei norite. Tikintiesiems labai padeda išpažintis ar apsilankymas bažnyčioje, netikintieji turėtų nueiti pas psichoterapeutą. Būtina atsiminti, kad yra dar daug artimų žmonių, kuriems būtinas jūsų palaikymas.

Nepasitenkinimo

• Nepasitenkinimas gali būti seksualinio ir psichologinio pobūdžio. Kai žmogus pernelyg riboja savo troškimus, nepasitenkinimas virsta depresija.
• Žinoma, geriausia laiku tenkinti visus organizmo poreikius. Tačiau kartais tai neįmanoma. Esant seksualiniam nepasitenkinimui pasistenkite suprasti, kad meilė ir seksas - du skirtingi dalykai. Nebūtina atsisakyti vieno, jei nėra kito. Galop yra ir savęs tenkinimo būdų.
• Jei depresija psichologinio pobūdžio, naudinga rašyti dienoraštį - fiksuoti visas neišsakytas mintis ir išgyvenimus. Popieriaus lapas - puikus pašnekovas. Jis niekada nepertrauks ir niekam neišduos paslapčių.

 Patarimai sergant depresija:

• Naudinga yra susidaryti planą, numatant kokį nors malonų užsiėmimą kiekvienai dienai.
• Stengtis kiek galima daugiau laiko skirti maloniai, džiuginančiai veiklai, planuoti ateitį.
• Svarbu būti užsiėmusiam, net kai nieko nesinori, nevengti žmonių, praleisti daugiau laiko su artimaisiais, draugais.
• Daugeliui padeda savo problemas ir rūpesčius aptarti su kitais. Esant depresijai, pamėginkite tarsi atsitraukti ir pažvelgti į savo problemą tarsi iš šalies.
• Daugiau dėmesio skirkite ne galimoms rūpesčių priežastims, o galimiems sprendimams.
• Judėkite, fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją.
• Angliavandenių turintis maistas, šokoladas taip pat turi nuotaiką gerinančių savybių.
• Veskite kasdieninius užrašus.
• Nepamirškite valgyti. Atkreipkite dėmesį, ar ką nors (cukrų ar kavą) valgant / geriant keičiasi jūsų nuotaika.
• Pasidarykite sau įdomius pietus, galite ką nors pasikviesti.
• Išsimaudykite, gal net vonioje su putomis. Paklibinkite kompiuterį.
• Išsinuomokite komedijinių filmų.
• Išeikite ilgam pasivaikščioti.
• Gerai valgykite. Maišykite jūsų mėgstamą maistą su tuo, kurį jums reikėtų valgyti.
• Praleiskite laiką, žaisdami su vaiku.
• Nusipirkite sau dovaną.
• Paskambinkite draugui.
• Perskaitykite juokingas laikraščių dalis.
• Padarykite kam nors, ką nors netikėtai malonaus. Padarykite sau ką nors neįtikėtinai malonaus.
• Išeikite laukan ir pažiūrėkite į dangų.
• Atlikite kokius nors pratimus, būdami lauke. Ravėkite piktžoles ar šiaip pakasinėkite.
• Dainuokite! Jei bijote kritiškų kaimynų atsiliepimų, išvažiuokite kur nors ir ramiai sau traukite mašinoje. Dainuoti senas mėgstamas dainas yra kažkas tokio... Ypač padeda lopšinės.
• Pasirinkite mažą ir lengvą užduotį (pvz. išvalyti grindis) ir ją įvykdykite.
• Jei mokate - medituokite, tai tikrai padeda. Jūsų sugebėjimas medituoti grįš, kai tik pakils nuotaika. Jei negalite medituoti, susiraskite kokį malonų skaitalą ir skaitykite jį garsiai.
• Atsineškite gėlių ir žiūrėkite į jas.
• Pratimai, sportas.
• Nedarykite svarbių gyvenimo sprendimų, tokių kaip išeiti iš darbo (mesti mokslus), vesti/tekėti arba išsiskirti. Dėl depresiją lydinčio neigiamo mąstymo, jūs galite padaryti labai neteisingą sprendimą. Jei jus spaudžia priimti tokį sprendimą, paaiškinkite, kad jūs padarysite ši sprendimą kai tik praeis depresija. Nepamirškite, kad būdami depresijoje jūs neobjektyviai matote ir save, ir pasaulį, ir ateitį.
• Nepamirškite, kad jausmas, jog depresija niekada nesumažės, yra depresijos dalis. Viskas tikriausiai nėra taip beviltiška, kaip jums atrodo.
• Jei jūs stengiatės atsiminti daugelį dalykų, kuriuos reika atlikti, reikėtų juos užsirašyti.
• Jei sudarysite užduočių sąrašą, vienu metu darykite tik viena iš jų. Vykdyti kelias užduotis vienu metu gali būti per sunku.
• Patogu įvykdytas užduotis užbraukti, taip matysite, ką jau padarėte.
• Alkoholis dažniausiai tik didina depresiją.
• Darykite po du dalykus kiekvieną dieną. Jei būna krizė, kai nenorite nieko daryti, darykite po du dalykus kiekvieną dieną. Priklausomai nuo jūsų psichinės būsenos, du dalykai gali būti: palysti po dušu ir paskambinti, arba parašyti laišką.
• Įsigykite katiną.
• Atsikėlimas. Dauguma depresijų charakterizuojamos kalte. Dalykai, kuriuos depresuoti žmonės dažniausiai nori atlikti (likti lovoje, neiti lauk) daro depresiją dar stipresne, nes dėl to depresuoti žmonės jaučiasi tarsi jie viską gadintų vis labiau ir labiau. Taigi jei miegui turite šešias ar septynias valandas, pabandykite prisiversti atsikelti, kai tik atsibundate... Ne visada tai pavyks, bet kai pavyks bus malonu, kad gerai pradėjote dieną.
• Skaidykite dideles užduotis į mažesnes, nustatykite prioritetus ir darykite ką galite, kaip galite.
• Stenkitės būti su kitais žmonėmis, dažniausiai tai geriau, nei būti vienam.
• Dalyvaukite veikloje, dėl kurios turėtumėte jaustis geriau. Pabandykite lengvus pratimus: nueiti į kiną, pažaisti kamuoliu, ar nueiti į religinius renginius. Nepersistenkite ir nenusivilkite, jei tai jums nepadeda iš karto. Tam kad pasijustumėte geriau, reikia laiko.

Parengė psichologės: Daiva Jokubauskienė

Ieva Šidlauskaitė - Stripeikienė

2009 m. rugsėjis